skatikas

skatìkas sm. (2) [K] 1. Q235, SD232, R, MŽ244, Sut, N, M, Amb, Rtr, DŽ feodalinės Lietuvos piniginis vienetas; XVIII–XIX a. lenkiškas ir rusiškas grašis; XIX a. rusiška pusės kapeikos moneta: Meskime nuo nosies po skatìką ir pirksime alaus J. Šeši lenkiški skatìkai, o trins prūsiniai I. Slūžyjo bernas pas poną, ėmė algos an metų po tris skatikus LB225. Jis prie savęs nė skatìko neturi BŽ209. Kada jį (kareivį) paleido namon, jis neturi jokį skatiką pinigų BsPIV6. Aš tau duosiu tris skatikus už molinį puodą JD529. Skatikėlis N. Jis eidamas pamatė skatikaitį ir tą paėmė Mrc. Mergele jaunoji, aš išmokėsiu [skolas] nei skatikáičiais, nei šeštokaičiais, mergele jaunoji, tik doleraičiais DrskD129. ^ Dėk skatìką prie skatìko – jau bus, o atimk – nebus nė vieno Dkš. Tol skatikas, kol tik kišenėj LTR(Pnd). Dėk skatiką prie skatiko, nepaliksi nuogas, plikas KrvP(Brž). Skatikas prie skatiko – tuoj ir šimtelis LTR(Rs). Ir skatikas pinigai LTsV135(Ut). Daug turįs ir skatiko gailis KrvP(Trš). Už skatiką gatavas ir utėlę Rygon varyt LTR(Ant). Amžinai verkia, kad skatiko neturi, o kišeniai nuo rublių prakiurę KrvP(Ndz). Tris skatikus davęs, dešimtį skaito VP47. Atsilygino skatiku už rublį KrvP(Vrn). Už vieną skatiką du peklo[je] paliko Sim. Už skatiką nori nupirkti jautį Mrj. Už marių jautis trys skatikai, ale jį parsivesk! Mtl. Maža klėtelė skatikėliais dengta (aguona) B. Pasėjau pipirais, išdygo skatikais, pražydo marčiomis, iškaršo mergomis (grikiai) J.Jabl. 2. MLTEIII215 1919–1922 m. Lietuvoje vartoto piniginio vieneto (auksino) šimtoji dalis: Grįžęs Lietuvon, radau jau lietuviškus pinigus – auksinus su skatikais rš. 3. DŽ smulkus pinigas: Lietuviai kalnėnai ir žemaičiai lig šia diena smulkį piningą vadina skatiku, ir teip sako: neturiu nė skatiko S.Dauk. Atsimena, kad jo kišenėj dar yra keletas skatikų J.Bil. Be jo žinios nė vieno skatiko niekur neišleisdavo A.Vien. Dirbo, gaudamas skatikus A.Janul. Jeigu kokį skatiką kada uždirbo, teip tuo ir pragėrė BsPIII284. Kokį skatìką turi, tai butelį pirks Nmč. Užpylė skatìkami LKKXI171(Zt). Ponai tur aukso ant kojų, ant pirštų, aš be skatiko gyvenu ir mirštu D.Pošk. Nori, kad ir jai kokis skatikùtis pareit [uždarbio] Lp. Vyrai liuob eis i tus pačius savo skatikeliùs i pragers Ms. Atsiteisiu aš iki paskutinio skatikėlio, dar su geromis palūkanomis Vaižg. Laikas nuo laiko sutaupytus skatikus šventadieniais susėdę sykiu skaitė ir tarėsi, ką jais pirkti LzP. 4. col. pinigai: Iš gyvulių ūkininkai gal padaryti gražaus skatiko Vrp1895,21. Grigas nemėgo, kad jam pakliuvęs skatikas iš rankų išslystų V.Krėv. Jis liko be skatiko J.Balč. Žmonės daug skatiko išbarstė A1884,266. Ir jam skatikas par vargus ateina Užp. Juodai dienai irgi reikia turėti skatiką rš. Užtat ji man tep patiko – aš ją vesiu be skatìko (d.) Ss. ^ Gatavas tau širdį atiduoti, bet ne skatiką KrvP(Nmn).

◊ dviejų̃ skatìkų never̃tas labai menkas, prastas: Atrodo dviejų skatikų nevertas KrvP(Vrn).

galvõs skatìkai Prk; N psn. asmens mokestis bažnyčiai.

[nė] nudìlusio (sudìlusio rš) skatìko never̃tas visiškai niekam tikęs: Jų sumanymas nėra vertas nė nudilusio skatiko rš.

nė už skatìką nė kiek, nė trupučio: Tavo pasakojime nė už skatiką teisybės nėra! rš. Vilniaus diecezijoje nenusikaltau niekuo nė už skatiką rš. Braidyk Dievo dovaną, kad gėdos neturi nė už skatiką Al. Jau savaitė, kaip penki vyrai dirbame, iš kailio nerdamies, o naudos nė už skatiką nėra LzP.

sàvo skatìką kìšti rūpintis ne savo reikalais: Tylėk, motin, nekišk savo skatiko, kur jo niekas neprašo V.Krėv.

skatìko ver̃tas (never̃tas NdŽ, DŽ) labai menkas, niekam tikęs: Kalba skatìko vertà Imb.