skatikas

skatikas
skatìkas sm. (2) [K] 1. Q235, SD232, R, 244, Sut, N, M, Amb, Rtr, feodalinės Lietuvos piniginis vienetas; XVIII–XIX a. lenkiškas ir rusiškas grašis; XIX a. rusiška pusės kapeikos moneta: Meskime nuo nosies po skatìką ir pirksime alaus J. Šeši lenkiški skatìkai, o trins prūsiniai I. Slūžyjo bernas pas poną, ėmė algos an metų po tris skatikus LB225. Jis prie savęs nė skatìko neturi 209. Kada jį (kareivį) paleido namon, jis neturi jokį skatiką pinigų BsPIV6. Aš tau duosiu tris skatikus už molinį puodą JD529. Skatikėlis N. Jis eidamas pamatė skatikaitį ir tą paėmė Mrc. Mergele jaunoji, aš išmokėsiu [skolas] nei skatikáičiais, nei šeštokaičiais, mergele jaunoji, tik doleraičiais DrskD129. ^ Dėk skatìką prie skatìko – jau bus, o atimk – nebus nė vieno Dkš. Tol skatikas, kol tik kišenėj LTR(Pnd). Dėk skatiką prie skatiko, nepaliksi nuogas, plikas KrvP(Brž). Skatikas prie skatiko – tuoj ir šimtelis LTR(Rs). Ir skatikas pinigai LTsV135(Ut). Daug turįs ir skatiko gailis KrvP(Trš). Už skatiką gatavas ir utėlę Rygon varyt LTR(Ant). Amžinai verkia, kad skatiko neturi, o kišeniai nuo rublių prakiurę KrvP(Ndz). Tris skatikus davęs, dešimtį skaito VP47. Atsilygino skatiku už rublį KrvP(Vrn). Už vieną skatiką du peklo[je] paliko Sim. Už skatiką nori nupirkti jautį Mrj. Už marių jautis trys skatikai, ale jį parsivesk! Mtl. Maža klėtelė skatikėliais dengta (aguona) B. Pasėjau pipirais, išdygo skatikais, pražydo marčiomis, iškaršo mergomis (grikiai) J.Jabl. 2. MLTEIII215 1919–1922 m. Lietuvoje vartoto piniginio vieneto (auksino) šimtoji dalis: Grįžęs Lietuvon, radau jau lietuviškus pinigus – auksinus su skatikais . 3. smulkus pinigas: Lietuviai kalnėnai ir žemaičiai lig šia diena smulkį piningą vadina skatiku, ir teip sako: neturiu nė skatiko S.Dauk. Atsimena, kad jo kišenėj dar yra keletas skatikų J.Bil. Be jo žinios nė vieno skatiko niekur neišleisdavo A.Vien. Dirbo, gaudamas skatikus A.Janul. Jeigu kokį skatiką kada uždirbo, teip tuo ir pragėrė BsPIII284. Kokį skatìką turi, tai butelį pirks Nmč. Užpylė skatìkami LKKXI171(Zt). Ponai tur aukso ant kojų, ant pirštų, aš be skatiko gyvenu ir mirštu D.Pošk. Nori, kad ir jai kokis skatikùtis pareit [uždarbio] Lp. Vyrai liuob eis i tus pačius savo skatikeliùs i pragers Ms. Atsiteisiu aš iki paskutinio skatikėlio, dar su geromis palūkanomis Vaižg. Laikas nuo laiko sutaupytus skatikus šventadieniais susėdę sykiu skaitė ir tarėsi, ką jais pirkti LzP. 4. col. pinigai: Iš gyvulių ūkininkai gal padaryti gražaus skatiko Vrp1895,21. Grigas nemėgo, kad jam pakliuvęs skatikas iš rankų išslystų V.Krėv. Jis liko be skatiko J.Balč. Žmonės daug skatiko išbarstė A1884,266. Ir jam skatikas par vargus ateina Užp. Juodai dienai irgi reikia turėti skatiką . Užtat ji man tep patiko – aš ją vesiu be skatìko (d.) Ss. ^ Gatavas tau širdį atiduoti, bet ne skatiką KrvP(Nmn).
◊ dviejų̃ skatìkų never̃tas labai menkas, prastas: Atrodo dviejų skatikų nevertas KrvP(Vrn).
galvõs skatìkai Prk; N psn. asmens mokestis bažnyčiai.
[nė] nudìlusio (sudìlusio ) skatìko never̃tas visiškai niekam tikęs: Jų sumanymas nėra vertas nė nudilusio skatiko .
nė už skatìką nė kiek, nė trupučio: Tavo pasakojime nė už skatiką teisybės nėra! . Vilniaus diecezijoje nenusikaltau niekuo nė už skatiką . Braidyk Dievo dovaną, kad gėdos neturi nė už skatiką Al. Jau savaitė, kaip penki vyrai dirbame, iš kailio nerdamies, o naudos nė už skatiką nėra LzP.
sàvo skatìką kìšti rūpintis ne savo reikalais: Tylėk, motin, nekišk savo skatiko, kur jo niekas neprašo V.Krėv.
skatìko ver̃tas (never̃tas NdŽ, ) labai menkas, niekam tikęs: Kalba skatìko vertà Imb.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • skatikas — skati̇̀kas dkt. Neturiù nė skati̇̀ko …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pašvinkti — pašvìnkti intr. KII66, K, K.Būg, Rtr, KŽ 1. R, Š, DŽ, NdŽ, Rk, Jž, Kp, Mžš, Srv, Brs, Šv, Pp pūvant, gendant pasmirsti: Pašvinkusios žuvys MŽ. Pašvinkusi mėsa B, N. Pašvìnko mėsa, t. y. pasmirdo J. Jeigu meisa pašvìnks, ką bereiks valgyti? Pvn …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • slidus — slidùs, ì adj. (4) Rtr, Š, DŽ, NdŽ, slydùs (4) TŽI363(Jms), Rtr, NdŽ, Grg, Kv; I 1. SD341, R178,311, MŽ238, N, K, LL228, Šts, Akm mažos trinties, lygus, glotnas (apie paviršių, ant kurio sunku išsilaikyti): Glitus kelias slidùs J. Paledijo,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • asmokas — ×asmõkas (l. osmak) sm. (2) Zt skatikas: Visur tiej asmõkai, be jų biednas žmuoj nė iš pirkios nelenda Lz. Atduok man asmokùs MitIV169. ^ Neturi sarmatos nė ant asmõko Rod …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ateiti — ateĩti intr. 1. H einant priartėti: Ateĩna pas mane Lp. Ateit svečias B. Ateisiù katarą dieną Str. Kai aš atėjaũ, jis jau buvo išėjęs BŽ203. Jau ji tenai atė̃jo ne su gerumu Skr. Kiek buvo atė̃ję žmonių į talką? Sml. Ana vakar būt atejus Lz.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • auksinas — 1 auksinas sm. (1) 1. SD454 XV–XVIII a. Lietuvos ir Lenkijos piniginis vienetas; jo vertės piniginis ženklas: Mokėjo penkis auksinus į kunigaikščio lobį S.Dauk. Raudonas auksinas R105. Siūlė jam trisdešimts auksinų BPI357. Kas norėtų imt… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • badyti — badyti, bãdo, bãdė; SD17 1. intr., tr. R mušti, durti su ragais: Jautis bado su ragais J. ^ Gerą žmogų visos ožkos bãdo Šl. | refl.: Pavasarį, tik išginus, karvės labai bãdosi Lš. Jei avys bãdosi, bus audra Škn. 2. tr., intr. durti, smaigyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • grašis — grãšis (vok. Groschen, l. grosz) sm. (2) K, J; SD66 1. psn. skatikas, pusė kapeikos; įvairiais laikais įvairios vertės pinigas; moneta: Ir kad kartais jis vargdieniui duodavo grãšį, tai tuo tris naktis dėl to miegot negalėjo K.Donel. Pasidalino …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gudras — gùdras, à adj. (4) žr. 1 gudrus 1: Vaikas labai gùdras Mrj. Jis buvo gùdras ant visų pusių Alk. Vienas ponas turėjo labai gudrą vežėją BsMtII95. Gùdras kaip žaltys Slm. Gudras kap velnias Žal. Lengva būti gudrù, kai skatikas kišeniuj barška …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgaruoti — intr. 1. išeiti garui, kvapui: Kvapas išgarãvęs K. Neužkišiau buteliuko, ir išgarãvo Jnšk. | refl.: Atkišk bačką, alus išsigaruos Ds. Gira neišsigaruoja (nenustalbsta) Vlkv. 2. prk. dingti, išnykti: Petrui iš nustebimo visos mintys iš galvos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”